Telefonas

Telefonas

Vakarėjo. Romukas, paruošęs namų užduotis, netikėtai snūstelėjo. Jis net neišgirdo, kaip pakilo audra: siautėjo kažko įširdęs medžiuose vėjas, pylė kaip iš kibiro lietus, o griaustinis garsiai budino apsnūdusį miestą. Staiga – bum! Perkūnas trenkė į Romuko namą.

https://www.ve.lt/uploads/img/banners/srtfondas.gif

Berniukas pabudo apšviestas akinančios šviesos. Iš pradžių nesuprato, kur jis yra... Apsižvalgęs aplinkui vos nešūktelėjo iš nuostabos... telefone! Kas keisčiausia – nebuvo čia nei klaiku, nei baugu. Į tolį vedė gatvė, prie kurios glaudėsi namukai – rinkmenukai, vaikų vadinami failiukais. Toliau neoninių šviesų blykstėmis viliojo užeiti į vidų kino teatras ,,Vaizdelis“. Romukas net nustebo: ,,Tiek vilionių, pagundų“... Kur pirmiausiai įkišti savo nosį? Aišku, reikia pasižiūrėti, kas yra galerijoje. Įdomus ir parodos pavadinimas ,,Ką aš veikiu, kai namuose nėra mamos?“ (Žinoma, berniukas labai susigėdo, kai pamatė nuotrauką – rodė jis ilgą savo liežuvį). Tada nužingsniavo į fotostudiją „Šėlsmas“, įamžinti savęs keliose asmenukėse. Po to nušlepseno net į inovacijų skyrių tikėdamasis, kad gal kas mokės originaliai pasveikinti jo tetą. Prisiminė, kad dar nėra jos pasveikinęs, nors gimtadienis buvo prieš tris mėnesius.

Romukas įsivaizdavo, kad didžiausią džiaugsmą patirs žaidimų parduotuvėje ,,Pažaisk“. Deja, jis labai apsiriko... Įžengus į parduotuvę, širdis apsalo... Žaidimų šimtai, nežinai, ką ir rinktis. Reikia žaisti – apgauti policininkus... Pirmą kartą jam sekėsi puikiai: gavo šimtą auksinių. Po to užklupo vienos nelaimės: buvo pagautas policininkų, kad negražiai elgėsi – spjaudėsi ir krapštė nosį. Net rašė pasiaiškinimą, vėliau badavo... Vargais negalais pavyko pasprukti iš policininkų globos – nusprendė daugiau taip nebežaisti. Taškas.

- Atsibodo man tas virtualus pasaulis! - kone pykdamas šaukė Romukas.

Tuomet berniukui šovė į galvą geniali mintis: nueiti į meteorologijos stotį ir pakeisti orų prognozes… Kas tada prasidėjo, net nepatikėsit…Ėmė drebėti žemė – taip įsisiautėjo audra, dangus maišėsi su žeme.

- Aš žuvęs - krūpčiojo iš baimės berniukas.

Jam taip suspaudė širdį : ,,Negi daugiau nebepamatysiu mamos, neapkabinsiu jos? Galiu daugiau nebežaisti telefonu, galiu paaukoti visus pinigėlius beglobiams gyvūnėliams... Galiu... Tik labiausiai noriu pamatyti mamytę...

Nušvito dangus. Berniukas netiki savo akimis – jis namuose. Nieko nelaukdamas apkabino mamytę ir jo skruostu nuriedėjo ašara.

Skaitomiausi portalai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder