Pernai Vyriausybė palaimino Turto banko siūlymą statyti naują pastatą Kauno gatvėje ir į jį iš Herkaus Manto gatvės perkelti Klaipėdos apygardos teismą bei Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus, šiuo metu veikiančius Galinio Pylimo gatvėje.
Abiejuose pastatuose šiuo metu dirba daugiau nei šimtas darbuotojų, juose netrūksta lankytojų - visas šis žmonių srautas netolimoje ateityje bus nukreiptas arčiau geografinio miesto centro, o ar jų vietą kas nors užims - klausimas kol kas atviras.
Kelsis prie „Akropolio“
Naujas Klaipėdos teismų pastatas maždaug 2027 metais turėtų iškilti Kauno gatvėje 8 esančiame sklype, netoli dabartinės policijos būstinės - taip skelbia uostamiesčio teismus perkelti planuojantis Turto bankas.
Šiemet vasarį baigėsi jo organizuotas pastato architektūrinės dalies konkursas, sulaukta 11-os pasiūlymų, tačiau nugalėtojas nėra aiškus.
Pagal planą, atrinkus projektuotojus ir parengus projektą bei gavus statybos leidimą, rangos darbų konkursą tikimasi skelbti 2025-ųjų viduryje, o institucijos darbą ten pradėtų 2026 metų pabaigoje.
Remiantis pernai skelbtais skaičiavimais, naujas teismų pastatas valstybei kainuotų apie 10 mln. eurų.
Ar reikia?
Prieš priimdamas sprendimą statyti naują pastatą teismams, Turto bankas analizavo bent šešias alternatyvas: pastatų rekonstrukcijas, tinkamų patalpų įsigijimą ar nuomą, persikėlimą į kitus valstybei priklausančius pastatus, tarp jų - ir buvęs Klaipėdos apskrities Vyriausiojo policijos komisariato pastatas Jūros gatvėje.
Klaipėdos apygardos teismo pirmininkas Marius Dobrovolskis „Vakarų ekspresui“ sakė, kad šis variantas buvo svarstomas itin rimtai.
„Mes netgi buvome pasidarę brėžinius, kaip to pastato patalpose įsikurtume“, - M. Dobrovolskis.
Anot jo, dabartinio apygardos teismo pastato būklė yra labai prasta energetiniu požiūriu: žiemomis - šalta, vasaromis - stinga vėdinimo.
„Mūsų pastatas yra energetiškai visiškai neefektyvus, turime daug šilumos nuostolių, yra patalpos, kurių šaltą žiemą vien centralizuotu šildymu negalime įšildyti, jose šalta. Kita problema - vasarą karšta: vėdinimo sistemą turime tik keliose patalpose. Dalį jų esame suremontavę savo pajėgomis“, - teigė teismo pirmininkas.
M. Dobrovolskis sako, kad dabartinės patalpos remontuojamos nelaukiant naujo pastato - kaip įmanoma siekiama pagerinti sąlygas darbuotojams.
„Paraleliai su naujo pastato projektu vyksta dabartinio pastato tvarkymo darbai, šiuo metu keičiame elektros instaliaciją, numatyta daug kitų darbų etapais. Mūsų pozicija yra tokia: mes negalime pasikliauti vien tuo, kad galimai atsiras naujas pastatas, ir dedame visas pastangas, kad pagerintume darbuotojams sąlygas dabar“, - sakė M. Dobrovolskis.
„Jis visiškai nėra pritaikytas žmonėms su negalia, jis neturi lifto, bet ir jį esame suplanavę tuo atveju, jeigu iš čia neišeitume. Jeigu Vyriausybė nuspręstų neleisti pinigų naujam pastatui ir rekonstruoti šį, tai mums reikėtų kuriam laikui iš jo išsikelti“, - pridūrė jis.
Apie 2,4 tūkst. kvadratinių metrų ploto apygardos teismo patalpos yra sujungtuose dviejuose pastatuose - XX amžiaus pradžioje statytas namas Herkaus Manto gatvėje ir 1979-aisiais pastatyta buvusi Klaipėdos prekybos valdyba Simono Daukanto gatvėje. Šį valstybės turtą teismas valdo patikėjimo teise.
Buvęs Klaipėdos apygardos administracinis teismas nuo šių metų - po reformos - tapo Regionų administracinio teismo dalimi ir yra valdomas iš Vilniaus.
Regionų administracinio teismo pirmininkas Gediminas Užubalis „Vakarų ekspresui“ teigė nežinantis priežasčių, dėl kurių darbuotojus uostamiestyje nuspręsta perkelti į kitą pastatą.
„Mes šią situaciją paveldėjome, man sunku pasakyti, kas buvo tokio perkėlimo iniciatorius ir kokia tokio sprendimo logika - perkelti šį teismą kartu su apygardos teismu“, - teigė G. Užubalis.
Teismas ilgą laiką dirba prieš septynis dešimtmečius statytame pastate greta Senojo turgaus.
Tuo metu Klaipėdos nekilnojamojo turto (NT) agentūros „Pamario NT“ vadovė Audronė Užandienė sako, kad pastatai yra prastos būklės, o juose dirbantys žmonės nusipelnė geresnių darbo sąlygų.
„Sutinku, kad išėjus darbuotojams senamiestyje gyvybės bus mažiau, nes jie eina ir pietauti, ir kavos išgerti, bet šie pastatai savo amžių jau atgyveno, būtina juos renovuoti. Be to, teismų darbuotojai nusipelnė geresnių darbo sąlygų nei turi dabar. Todėl galvoju, kad sprendimas iškelti teismus į naują ir modernų pastatą yra geras“, - „Vakarų ekspresui“ sakė A. Užandienė.
Ką apie perkėlimą mano darbuotojai?
Apygardos teisme šiuo metu dirba apie šimtas, administraciniame - apie 30 darbuotojų.
Abiejų teismų vadovai sako, kad tvirtos ir vienos nuomonės dėl išsikėlimo iš miesto centro kolektyvuose nėra.
„Yra visokių nuomonių kolektyve: vieni norėtų, kad šis pastatas būtų suremontuotas ir likti centre, kiti norėtų geresnių darbo sąlygų nei turi dabar. Mes nebandėme daryti apklausos - kiek būtų už senojo pastato rekonstrukciją, kiek - už naujo statybą, nes tai ne mūsų sprendimas“, - sakė apygardos teismo pirmininkas M. Dobrovolskis.
Teismo kancleris Simonas Kuoras teigia, perkėlimo atveju geografinis miesto centras iš senamiesčio atimtų dar dalį žmonių srauto.
„Aišku, kad tokiu atveju mūsų darbuotojai jau nepagyvintų miesto centro. Po “Akropolio„ atidarymo daug kas persikelia arčiau šio centro, teismų perkėlimas būtų dar vienas akmenukas ant tų svarstyklių“, - „Vakarų ekspresui“ sakė S. Kuoras.
Regionų administracinio teismo pirmininko G. Užubalio nuomone, darbuotojai jaučiasi gerai galėdami dirbti miesto centre.
„Bent jau man susidarė įspūdis, kad jiems tas pastatas iš esmės yra tinkamas tiek miesto padėties prasme - buvimas šalia senamiesčio emociškai turbūt yra patrauklesnis, kiek žinau, darbuotojai ten turi vietas automobilių parkavimui, pakanka darbo vietų ploto, posėdžių salių, viskas pakankamai patogu“, - teigė G. Užubalis.
Senamiesčio verslas pajustų
Klaipėdos viešbučių ir restoranų asociacijos vadovas Juozas Tubinas sako, kad dviejų miesto teismų iškėlimas toliau nuo centro darytų įtaką senamiesčio verslui, nes į čia įsikūrusias maitinimo įstaigas užsuka ne tik darbuotojai, bet ir su šiomis institucijomis reikalų turintys žmonės.
„Aišku, visi suvokiame, kad biurų - o šiuo atveju ir teismų - darbuotojai sudaro nemažą dalį pietaujančių žmonių centre, turbūt ir advokatai, ir suinteresuoti asmenys lankosi kavinėse. Todėl manau, kad kažkokį poveikį senamiesčiui jų pasitraukimas turėtų “, - „Vakarų ekspresui“ sakė J. Tubinas.
Be to, dėl Klaipėdos centre koncentruotų teismų šioje miesto dalyje ilgainiui susitelkė advokatai ir teisinių paslaugų teikėjai.
Klaipėdos apygardos teismo kancleris S. Kuoras sako, jog po teismų persikėlimo įkandin gali pasekti ir dalis šių paslaugų teikėjų.
„Mūsų išsikėlimas į Kauno gatvę gali nulemti tam tikrą sumaištį, paskatinti ir kitų žmonių svarstymus apie išsikėlimą“, - teigė S. Kuoras.
Apie senamiesčio gyvybę galvojo
Teismus į naują pastatą perkelti planuojančio Turto banko Komunikacijos skyriaus vadovas Karolis Vaitkevičius sako, kad prieš priimant sprendimą įvertinta ir tai, kaip institucijų iškėlimas paveiktų miestą.
„Mūsų niekas neįpareigoja, bet priimdami sprendimus dėl turto pardavimo mes dažniausiai galvojame apie miestus konceptualiai, siekiame juos pagyvinti. Galbūt Klaipėdos atveju irgi taip atsitiks. Manome, kad turtas gali įgyti naujos kokybės, įnešti gyvybės“, - „Vakarų ekspresui“ sakė K. Vaitkevičius.
Iškėlus teismus į naują pastatą senieji būtų perleisti Turto bankui, juos pardavus tikimasi gauti apie 2 mln. eurų ir šiais pinigais padengti dalį statybų kaštų.
Anot K. Vaitkevičiaus, potencialiam pirkėjui stengiamasi pateikti kuo daugiau informacijos apie tai, kaip jis galėtų perkamą turtą panaudoti.
„Ruošdami turtą pardavimui mes stengiamės iš savivaldybės ir kitų institucijų sužinoti vystymo galimybes todėl, kad pirkėjui būtų aiškios sąlygos.
Taip, viena vertus, padidinama turto vertė, kita vertus, trumpiname procesus turtą įsigyjančiam pirkėjui“, - sakė Turto banko atstovas.
Vietoje teismų - namai?
Kam galėtų būti panaudoti dabartiniai teismų pastatai, kad generuotų daugiau ar bent ne mažiau gyvybės nei nuo 8 iki 17 valandos dirbanti įstaiga? Ar pastatai vertingi ne tik finansine išraiška, bet ir plėtojimo galimybe?
Nekilnojamojo turto agentūros „Pamario NT“ vadovės A. Užandienės nuomone, abu pastatai yra perspektyvūs ir gali būti panaudoti butams įrengti, nes ši miesto dalis traukia gyventojus.
„Juose galima daryti gyvenamuosius butus, tikrai žinau, kad yra žmonių, norinčių gyventi miesto centrinėje dalyje - nuo Senojo turgaus iki J. Janonio gatvės“, - sakė A. Užandienė.
Pasak ekspertės, didžiausias šios vietos pranašumas yra geras susisiekimas ir renginių gausa, tačiau šiek tiek sunkiau vaikus auginančioms šeimoms, nes ten trūksta vaikų žaidimų aikštelių, mokyklų, darželių.
A. Užandienė neatmetė galimybės, kad teismų pastatai galėtų būti panaudoti ir kitai paskirčiai.
„Gali būti, kad pirmuosiuose šių pastatų aukštuose galėtų įsikurti komercinės patalpos - parduotuvės, kavinės“, - sakė nekilnojamojo turto agentūros vadovė.
Ji išskyrė Galinio Pylimo gatvėje esančių teismo rūmų pastatą: „Vieta yra labai gera - ypač Galinio Pylimo gatvėje, tik pastatas ten yra senas, jis yra renovuotinas. Jį sutvarkius, vertė dar labiau išaugtų, nes yra praktiškai senamiestyje, greta atnaujinamas Senasis turgus, vyksta naujų pastatų statybos.“
Jos teigimu, Klaipėdos apygardos teismo būklė - prastesnė: „Tikrai reikia jį tvarkyti, jis “pavargęs„, pastatas nepuošia miesto, be to, ten privažiavimas ir parkingas prastas, todėl reikalauja daug investicijų.“
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą